- klaidūnas
- klaidū̃nas, -ė (-a CII264, -ūnkà K) smob. (2) BŽ514 1. SD12, R216, MŽ296, K kas klaidžioja, paklydėlis: Klaidū̃nas, kurs klaidžio[ja] J. Pas mus atėjo nakvoti klaidū̃nas Kč. Žvaigždeninkai ten prie dangaus vieną šviesią ... klaidūnę žvaigždę atradę Kel1881,136. Klaidū̃ną paaugino tėvas sūnelį Sr. Širduže mano, klaidūne mano, kame tavę nuramdysiu? KlvD27. 2. K, R, MŽ bažn. išpažįstantis religiją, kurią viešpataujančioji religija laiko klaidinga, atskalūnas. 3. NmŽ kas kitus klaidina: Viens klaidūnas moksle gal kiek šimtų išvesti iš tikrojo ir teisojo kelio BPI324. Klaidūne, išmesk pirm rąstą iž akies savo MP249. Viešpatie, atmenam, kaip šis (klaidūnas) išvadžiotojis bylojo, gyvas būdams BBMt27,63.
Dictionary of the Lithuanian Language.